Iš Vilniaus gidų istorijos…

2008 m. gruodžio 19 d. Valentina paskelbė kategorijose: ATSIMINIMAI APIE VILNIŲ, NUORODOS, VILNIAUS UNIVERSITETAS, VILNIUS

Sveiki,

Kolegės dėka radau informacijos apie 18 a. pab. Vilniaus miesto gidus! Už tai labai norėčiau padėkoti ir pasidžiaugti, jog, vis tiktai, į mano klausimą buvo atsilieptą 🙂

dsc_2214 

Taigi, 1786 metų Liudvikos Byševskos (Šambelionienė (dvaro pareigybė lydėti svečius į valdovo dvarą, žymimas paauksuotu raktu), kilusi iš Deltuviškių giminės) „Kelionės į Vilnių dienorašty“ (laiškai, rašyti broliui) radau tokios informacijos apie ekskursiją po Vilniaus universitetą:

vvu_2

„… Pasukome Akademijos mūrų link. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad ji didesnė nei karališkieji rūmai Varšuvoje, bet paskui, įėjus į pastato vidų, pamačiau, kad jo patalpos ankštos ir gana nevykusiai išdėstytos. Mačiau Garbiojo pono Forsterio (Johanas Georgas Forsteris – gamtininkas, keliautojas) būstą, kuriame jis gyveno ir turėjo skaityti paskaitas…

pocobutas

… Kadangi laikas mane vijo, o veikiau bėgo nuo manęs, paprašiau (M. Počobutą, V. K.) aprodyti man observatoriją, visas klasikines auditorijas ir jų tvarką. Šią vizitaciją pradėjome penktą valandą, kunigas Streckis taip pat pranešė Garbiesiems ponams Lopotams ir Garbiajai poniai Moravskai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės raštininko dukrai, kurie drauge su mumis klausėsi Gerbiamojo pono Počobuto pasakojimo apie matematiką ir astronomiją. Paprašiau parodyti man planetą, po kuria gimiau. Jis demonstravo mums teleskopus ir žiūronus, kainuojančius iki 1000 auksinių červoncų, nustatė žiūroną į Verkius, kurie atrodė taip arti, lyg būtų čia pat auditorijoje. Matėme kalną už dviejų mylių, žmones, vežančius šieną ir javus, arklių sukamą ratą, buvo galima puikiai įžiūrėti, kuo žmonės apsirengę…

observatorija

… Įėjome į fizikos paskaitų auditoriją; čia Garbioji ponia Lopotienė su savo seserimi elektra gydė dantų skausmą. Buvome Garbiojo pono Sartorijaus (gydytojo, chemiko) auditorijoje; jis pademonstravo mums tomis dienomis išrasto simpatinio rašalo paslaptį (bespalvio rašalo).

pdgaubliai

… Neaplenkiau ir Garbiojo pono Forsterio auditorijos; tas skundėsi Akademijos valdžia, kad tokiame ankštame bute jį įkurdino… Labai man patiko Garbusis ponas Forsteris, kad trumpai ir aiškiai dėstė rodydamas įvairius akmenis ir mineralus…

pgaubliai

… [Kitos dienos rytą buvau susitarusi su ponu Streckiu (astronomu, matematiku, jėzuitu, V. K.) važiuoti į Antakalnį]. Patraukėme pėsčiomis per miestą. Streckis linksmino mane pasakodamas įvairias iš rankraščių perskaitytas žinias apie Žygimantą Augustą ir apie vyskupą Alšėniškį, paskutinį kunigaikščių Alšėniškių palikuonį…“

psm1

Toliau Liudvika Byševska išsamiai atkartoja visus jai rodytus objektus ir pasakotas istorijas. Smulki ir dažnai iškreipta informacija pasakojimuose atsiranda dėl to, kad ją lydi vilniškis čičeronė (gidas, V. K.) – Akademijos profesorius A. Streckis. Vadovai, kuriais galėdavo būti žymios asmenybės arba specialiai tuo užsiimantys žmonės, 18 a. antroje pusėje lydėdavo beveik visus svetimšalius, atvykusius aplankyti tokių miestų kaip Neapolis ir Roma. Tad ir vaikštinėjant po Vilnių buvo pravartu turėti gidą, kuris ne tik atkreiptų dėmesį į  įdomias architektūros detales, bet ir pateiktų istorinius faktus. Vilniuje, žinoma nebuvo profesionalių gidų, o reikšmingus svečius po Vilnių paprastai vedžiodavo Universiteto profesoriai.

pmmedal1

Tai tiek informacijos apie Universiteto gidus ir jų indelį į Vilniaus gidavimo istoriją. Kas turite ką papildyti – lauksiu komentarų, laiškų.

Pagarbiai, Valentina.

Šaltinis:

 Liudvika Byševska. 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis, Vilnius, 2008.

Komentarai
  1. walentina parašė:

    Aciu Nijolei uz informacija. Idomu. Iki galo sios knygos neziurejau, nes gavau tikslia nuoroda apie ekskursija po Universiteta. Pradzia saziningai perskaiciau ir man labai patiko! Turime sia knyga skyriuje, butinai pasiziuresiu! 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.