P. Repšys ir „Metų laikai“

2008 m. spalio 23 d. Valentina paskelbė kategorijose: FAKTAI, VILNIAUS UNIVERSITETAS, ŽMONĖS

Sveiki,

Nusprendžiau įdėti trumpą konspektą iš albumo „P. Repšys“ („Kultūros barai“, Vilnius, 2006) apie freską „Metų laikai“. Kadangi ne kiekvienas iš mūsų turi galimybę pasiskaityti ir pavartyti albumą, tad, manau, šis konspektas pravers. Kita priežastis yra ta, jog Lituanistikos centre esanti P. Repšio freska „Metų laikai“ bene sunkiausias galvosūkis visiems gidams. Faktų gausa stulbinanti, tačiau perteikti tuos faktus yra be galo sunku. Freskos interpretacija, ko gero, galima tik paties autoriaus lūpomis. Kiek dar daug diplominių ir bakalaurinių darbų galima apsiginti, tyriant šią freską?! Manau, ji nepelnytai užmiršta Dailės akademijos studentų. Juk monumetalaus darbo, aiškinančio kiekvieną paprotį, jo atsiradimą ir paplitimą, iki šiol nėra. Trumpi straipsniai ir padrika mitologinių darbų apžvalga apsunkina ir mūsų, gidų, darbą.

Štai ką pats autorius sako apie patalpą ir freskos siužetą: „Salė – žema, kresna, stačiakampė… Kolona – išeities taškas. Ji – pastato ramstis, laikantis skliautą…

Ant kolonos vaizduoju, kas žmogui buvo svarbiausia: derliaus pagausinimą, bandos išsaugojimą. Buriniuose skliautuose – muzikantai: vasarą groja styginiais, rudenį – pučiamaisiais, žiemą – mušamaisiais, pavasarį – augaliniais instrumentais (mitologinis skirstymas). Viršuj – dievybės, susijusios su dangiškąja sfera. Arkose – šokiai ir žaidimai… Sienose – kalendorinės šventės… Vaizdai orientuoti pagal pasaulio šalis: pavasaris – rytuose. Horizontas banguodamas eina visu perimetru, reikiamoj vietoj tapdamas kalnu ar lyguma. Figūroms svarbus mąstelis. Maža patalpa – mažos figūros. Jos nuogos, nes kostiumas susietų su viena ar kita epocha. Papročiai, mitai sukuriami ne per dieną ir ne per metus, o kostiumas išskirtų vieną ar kitą istorinį laiką… Figūros plokščios. Man svarbu, kad jos atrodytų kaip ženklas, kaip šaudyklos taikinys: tuomet susidaro ženklų sistema. Figūrų judesiai atlieka tą patį vaidmenį kaip veiksmažodžiai kalboje. Būstai – be sienų. Vaizduojamos grindys, langai, durys ir viduje esantys daiktai. Tada niekas neužstoja vaizdo, išsyk matome, kas vyksta kambary ir lauke.

Visi langų piešiniai dokumentiniai (rėmiausi Christophu Hartknochu, Motiejum Pretorijum, Teodoru Lepneriu, Edvardu Gizevijum) – man reikėjo istorinio tikrumo… Šiauriniame lange – šeši lietuviškos architektūros pavyzdžiai… Rytiniame (didžiajame) lange – aštuoni piešiniai, vaizduojantys prūsus. Kiekviename – Simono Daukanto teksto apie lietuvių kalbą fragmentas. Foje langelyje – šeši paveikslai, vaizduojantys lietuvių, mažlietuvių ir prūsų kostiumus.

Paminklinė lenta (reljefas) skirta žuvusioms baltų gentims atminti. Varis dengtas žalvariu. Per visą lentos ilgį pavaizduota moteris. Ant jos kūno – berniukas (poza paimta iš archeologų atkasto kapo). Šalia figūros išdėlioti daiktai. Kairėje pusėje – priklausantys vyrui, dešinėje – moteriai. Ant figūros – tekstas. Tai, kas išliko ir pasiekė mus: žmonių vardai, hidronimai, vietovardžiai. Viršuje – rytinių galindų žodžiai, apačioje – prūsų. Tai savotiškas žemėlapis. Figūra paguldyta galva į didįjį (rytinį) langą. Taip atkartojamas laidojimo ritualas. Turėdamas konkrečią istorinę medžiagą, buvau laisvas nuo įtakų. Medžiaga man neleido blaškytis į šonus.“ 

… Keli fragmentai: nuogalių voliojimasis po Joninių rasą – rasa gydo, sustiprina vaisingumą; arkliavagio užmušimas durimis – durys -tai riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio; dovanų dalijimas per langą – langas – riba tarp žmogiškojo ir mitinio pasaulio; rugiapjūtės pabaigtuvių apeiga – ievaro tiltas (iš paskutinio nenukirsto rūgių kuokšto nupinama kasa, o prilenktos varpos užkasamos į dirvą – taip uždaromas vegetacinis ciklinis laikas); naujo derliaus vežimas į kluoną per švarią staltiesę; ‘“ožio mušimas“ rudenį – kruvina auka žemės dievybei…

 

Pabaigai, albumo sudarytojai pateikia labai gražią Broniaus Radzevičiaus citatą: „Pirmykščiame žmoguje gyveno kažkas protingesnis už jį patį (o gal ir už mus), nesuvoktas, visą įstengiantis aprėpti mitais, simboliais“. Manau, ji čia labai tinka…

Keli „Metų laikų“ parengiamieji piešiniai:

Morės ištampymas gabalais po laukus.

Plūkio tempimas.

Jurginės – Gyvulių išginimas.

Gandrinės.

Mirties žaidimas – gaudynės užrištomis akimis.

 

Nėrovė – mitinė vandens būtybė.

Rugiapjūtės pabaigtuvės.

Skerstuvės.

O tai visiems gerai žinomas P. Repšio Vilniaus universiteto bibliotekai sukurtas ekslibrisas.

P. S.: Dar kartą norėjau pabrėžti, jog tai yra albume pateikiamų straipsnių konspektas. Galbūt kam nors, kas dar nematė ir neskaitė šio albumo, jis pravers. O kas skaitė – niekada ne vėlu pakartoti 🙂

P. P. S.: Norėčiau padėkoti kolegei Loretai V. už albumą 🙂

Pagarbiai,

Valentina.

Komentarų nėra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.