Sveiki,

Jau seniai turėjai mintį supažindinti Universiteto gidus su turizmo istorija. Nors Universiteto ansamblio gidai nėra profesionalūs gidai, manau, tai turėtų būti jiems įdomi ir naudinga pažintis. Juk pažinę kategorijas žmonių, kurie lanko Universiteto ansamblį, mes galėsime suteikti jiems kokybiškesnes paslaugas!

Turisto sąvoką bandyta apibrėžti seniai. 1963 m. Jungtinių Tautų Tarptautinių kelionių ir turizmo konferencijoje Romoje buvo išskirtos dvi tarptautinių lankytojų grupės: lankytojas, atvykstantis į šalį iš užsienio, ir lankytojas, išvykstantis į užsienį. Pirmai grupei priskiriami asmenys, kurie atvažiuoja ir pasilieka šalyje ne ilgiau negu 1 metus. Jų atvykimo tikslas: rekreacija, atostogos, gydymasis, religinių apeigų atlikimas, sporto interesai, konferencijos, studentų išvykos ir pan. Lankytojai skirstomi į turistus ir ekskursantus. Turistai yra asmenys, kurie nepriklausomai nuo tautybės, rasės, lyties, kalbos ir religijos laikinai lankosi svetimoje šalyje ir pasilieka joje ne mažiau 24 val. ir ne ilgiau 3 mėn. (skirtingos šalys šį laikotarpį nustato skirtingai). Ekskursantai – laikinai išvykstantys į kitą vietovę arba šalį mažiau nei 24 val., išbūna joje vieną ar daugiau dienų, tačiau gali nakvoti toje transporto priemonėje, kuria atvyko, pvz., laive, traukinyje ir pan. Tiek yra teorijos bendram pažinimui 🙂 Matome, kad mes savo gidų veikloje, dažniausiai sutinkame turistus, kartais ekskursantus, bei vidinio turizmo atstovus (mūsų šalies piliečių, atvykusių iš kitų miestų įvairiais tikslais).

Pats žodis „turizmas“ kilęs iš lotynų kalbos, reiškiantis kelionę iš vienos vietovės į kitą su grįžimu atgal. Pirmos kelionės turėjo vien praktinę paskirtį – valstybių bendravimas tarpininkų pagalba, pasikeitimas įgūdžiais, prekybos kelių paieška ir pan. Tačiau, greitai be žmonių, kuriems kelionės buvo profesiškai reikalingos (jūreiviai, tyrinėtojai, mokslininkai, pirkliai, dvasininkai) atsirado žmonių, kuriems rūpėjo pažinti svetimas šalis.

Turizmo istorijos atskaitos tašku priimta laikyti 1841 m., kada Anglijoje įvyko Tomo Kuko suplanuota kelionė traukiniu 570 žmonių. Ji buvo pirma masiniam poilsiui organizuota kelionė su paslaugom (pasamdytu orkestru ir arbata). Iki šios datos priimta kalbėti apie kelionių istoriją.

Pirmos kelionės vykdavo klajoklių gentyse. Tai buvo būtinos kelionės prasimaitinimo tikslais. Kai žmonės pradėjo sėsliai gyventi, kelionė pradėjo įgauti kitokių bruožų (žmogaus smalsumo vedamos). Antikos laikų kelionės dažniausiai turėjo prekybos arba mokslo tikslų.

Romos laikais atsiranda pramoginės kelionės sąvoka. Turtingi romėnai važiuodavo į Graikiją mokymosi arba rekreaciniais tikslais. Pagrindiniai kelionių maršrutai iš pradžių priklausydavo nuo vandens kelių. Sausumos keliai buvo naudojami karybos ir pasiuntinybės tikslais. Laikui bėgant atsirado ir keliautojų trumpalaikiams sustojimams skirtos paslaugos (pakelės užeigos, nakvynės namai).

Viduramžiais sustiprėjo religinės keliautojų išvykos. Dvasininkai, maldininkai, piligrimai, valkatos, karinės grupės (Kryžiaus žygių metu sudariusios milžiniškas pajėgas) vykdavo pėsčiomis arba raiti žinomais maršrutais tarp Europos ir Azijos. Nemažą kelionių dalį užimdavo karališkų šeimų persikraustymas iš vasaros į žiemos rezidencijas. Šios kelionės išplėtė pakelės užeigų paslaugų įvairovę. Pakelės užeigos šiuo laikotarpiu tampa privačios, o pagrindine keliautojų ilgalaikio poilsio ir apsistojimo vieta tampa vienuolynai arba dvasininkų namuose nuomojami kambariai.

Išplitus Renesansui susilpnėjo religinis kelionių motyvas. Dauguma kelionių įgavo individualų pobūdį. Pvz., jaunų anglų tarpe paplinta „pažintinė kelionė“: Londonas, Paryžius, Genuja, Milanas, Florencija, Roma ir atgal per Šveicariją, Vokietiją, Nyderlandus. Vykdavo menininkų kelionės per Europos šalis. Svarbiu atradimu tampa jūrinės kelionės laivais, prekybos, misijų ir pažintiniais tikslais. Europa surišama su Indija, Afrika, Pietų Amerika (ką tik atrastu Naujuoju Pasauliu). Užgimsta prekyba vergais. Kolonijinės sistemos atsiradimas irgi skatino kelionių vystymą.

Iki 18 – 19 a. turistinių firmų kaip tokiu nebuvo. Visos kelionės priklausė nuo paties keliautojo noro, galimybių ir transporto priemonės pasirinkimo. Naujų transporto priemonių atsiradimas sąlygojo turizmo vystymąsi. Traukiniai ir laivai skirti tolimoms masinėms kelionėms. Pastovių kelioninių maršrutų nustatymas skatina keleivius aptarnaujančių (maitnimo, apgyvendinimo) įmonių atsiradimą. 1838 m. įvyko pirma turistinė kelionė garlaiviu, kuri tapo atsvaros tašku kruizų vystymui. Napoleono užkariavimai „atrado“ Europai Egiptą. Jau minėtas anglas Tomas Kukas 1855 m. organizavo pirmąją užsienio kelionę į Paryžiuje vykstančią Tarptautinę parodą. 1854 m. Anglijoje išleidžiamas pirmas viešbučių gidas, skirtas keliautojams ir turistams. Taip nuo XIX a. vid. atsirado tarptautinis turizmas.

Medicinoje atradus purvo vonių gydomąsias savybes atsirado ir labai paplito gydomasis turizmas. Atsiranda didesnė viešbučių pasiūla. Keliautojas jau gali pasirinkti patogiausią ir jam priimtiniausią vietą, su vaizdu į jūrą, toliau nuo užterštų miesto rajonų. Svarbus veiksnys kelionių plėtotei buvo 1928 m. Anglijoje (vėliau ir daugelyje Europos šalių) įvestos dviejų savaičių mokomos atostogos. Įvedus 8 val. darbo dieną kelionės tapo laisvalaikio praleidimo forma. Amžių sandūroje įvairiose šalyse atsiranda savarankiškos turistinės organizacijos ir bendrijos.

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo spartus kelionių skaičiaus augimas. Tai lėmė ne tik laisvo laiko pailgėjimas, bet ir kiti ekonominiai bei demografiniai veiksniai. Vakarų šalyse, mažėjant gimimų skaičiui, pakito šeimų dydis. Daugelis moterų ėmė dirbti, todėl išaugo šeimų pajamos. Plėtojant infrastruktūrą, atsirado galimybė vykti į tolimas, nebrangiai kainuojančias keliones, pažinimo bei kitais tikslais. Taip šeštajame dešimtmetyje susiformavo pasaulinė turizmo rinka. 1980 m. Maniloje įvyko tarptautinių kelionių ir turizmo pasaulinė konferencija, kurioje apie turizmo vystymą buvo priimta deklaracija, kas paskatino valstybes skirti daugiau dėmesio kelionių paslaugų industrijai. Turizmas tampa masiniu reiškiniu.

Pradeda formuotis poilsio industrija su savo valdymo institutais ir gamybos ciklais. XX a. tapo pereinamu etapu nuo masinio konvejerinio prie masinio diferencijuoto turizmo.

Šiais laikais galima skirti organizuotą (vykstanti, pagal iš anksto turizmo agentūros suplanuotą programą, įtraukiant lankomų objektų sąrašą) ir neorganizuotą (laisvąjį turizmą, kada žmogus pats, atvykęs į šalį susidaro sau lankomų objektų sąrašą pagal savo pomėgius) turizmo rūšis. Vilniaus universiteto gidai susiduria su abiem rūšim (ir turistinės grupės, ir pavieniai asmenys). Ekskursija – tai yra kolektyvinis atskirų objektų lankymas, turint pažintinį arba mokslinį tikslą. Natūralu, jog paslaugų teikimas (šiuo atveju ekskursija) didelei turistinei grupei yra sunkesnis ir turi mažesnį informatyvumą, negu ekskursija, kurioje kontaktas vyksta tarp gido ir kelių turistų. Asmeniškai man, maloniau manyti, jog, vesdama ekskursiją, aš neteikiu turistui apmokamų paslaugų, bet priimu brangų svečią. Atrodo, kad tada ekskursija tampa svetingesnė ir nuoširdesnė. „Apmokomos paslaugos“ visada įneša vartotojiškumą į žmonių bendravimą.

Taigi, potraukis pamatyti, išgirsti ir surasti ką nors naują, dar nematytą ir negirdėtą yra pagrindinė turizmo varomoji jėga. O tai, iš dalies, turi patenkinti gidai 🙂

Taigi, linkiu visiems sėkmės gidaujant ir bendraujant su Vilniaus universiteto ansamblį lankančiais turistais.

Šį kartą tiek,

Pagarbiai,

Valentina.

Rašydama straipsnį naudojau:

Dvilevičienė D. Kelionių paslaugų industrija ir komercija, Vilnius, 1997.

http://en.wikipedia.org/wiki/Tourism

http://revolution.allbest.ru/sport/00005357_0.html

http://fabox.ru/listing.php?id=302e3b

http://www.travelgroup.ru/tourismhistory

http://www.tourm.ru/?Istorya_turizma._Puteshestviya_srednevekovzya

http://centrum.info/?Istoriya_turizma

http://knigitut.net/10/5.htm

 

Komentarai
  1. Tamagochi parašė:

    Tai kryžiaus žygeiviai irgi tam tikra prasme turistai buvo 😀 Dėkui, kad rūpinatės jais – ypač už tą neapmokamą dalį.

  2. walentina parašė:

    Buvo 🙂 O kokia ta neapmokama dalis? 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.