Ar žinojote, kad…

2008 m. spalio 6 d. Valentina paskelbė kategorijose: AR ŽINOJOTE, KAD...

… kad dabartinio M. K. Sarbievijaus kiemo teritorijoje 16 a. vidury buvo Vilniaus vyskupo skalbėjos ir virėjos Kotrynos Tomašovos namas (дом Екатерины прачки)?

… kad 17 a. pradžioje (iki 1610 m. gaisro) universitetas jau turėjo keturis kiemus: Kolegijos (dabar Observatorijos), Ūkinį (dabar Bibliotekos), Akademijos (dabar Didysis) ir Šeimyninį (dabar M. K. Sarbievijaus)?

… kad lentelė su užrašu „Academia et Universitas Societatis Jesu Erecta anno 1580“, kurią galima matyti Didžiojo kiemo šiauriniame sparne, mini oficialų iškilmingą akademijos atidarymą?

… kad Senosios spaustuvės kiemas buvo įjungtas į Universiteto rūmų ansamblį, kai 1631 m. jėzuitai įsigijo S. Vilčiopolskio namą, kurio antrame aukšte 1690 m. atsirado spaustuvė, o pirmajame vėliau – vaistinė?

… kad, sprendžiant iš 1582 m. P. Bokšos (Jėzuitų ir Šv. Jonų kolegijos prorektoriaus) daryto piešinio, Šv. Jonų bažnyčia buvo atskirta mūro tvora?

… kad Jėzuitų archyvų duomenimis paskutiniais 16 a. metais Vilniaus akademijoje mokėsi apie 800 jaunuolių, 1615 m. – beveik 1000, 1616 m. – virš 1000, 1617 – jau daugiau 1200 (palyginus su dabar?! V. K.)?

… kad pagal 1636 m. Vilniaus miesto gyventojų ir jų namų surašymą beveik visi Pilies, Šv. Jono ir Skapo gatvių miestiečių namai, vėlesniais laikais įjungti į Vilniaus universiteto architektūrinį ansamblį, turėjo kelis kambarius, rūsį, arklides ir alkoholio daryklą (žr. Paknys M.)?

… kad Skapo ir dabartinės Universiteto (buv. Vyskupų) gatvių sankryžoje (kur dabar įsikūręs Filosofijos fakultetas) buvo Korsakų ir Ambroziejaus Beinarto studentų bursos? 1618 m. Ašmenos žemės teismo teisėjas Jonas Mikalojus Korsakas užrašė žemę bursai, kurioje turėjo gyventi iki 20 studentų, o 10 vietų turėjo būti palikta Korsakų giminės palikuonims. Savo fundaciją argumentavo taip – „kadangi retas bajoras gali gauti išsilavinimą“. Kita bursa įsigyta pagal Vilniaus kanauninko Ambraziejaus Beinarto fundaciją.

… kad seniausias žinomas Universiteto herbo aprašymas užfiksuotas Jono Preushhoff’o knygoje, publikuotoje 1707 m. (žr., Butkevičienė B.)?

 

… kad jėzuitai savo“Liber fructuum spiritalium Collegi Academici Vilnensis Societatis Jesu, comparatus anno Domini 1711″ (dvasinių užrašų knygoje) aprašydavo ir raganavimu apkaltintų žmonių egzekucijas? Antai iš 1725 m. išliko ištrauka, nusakanti bajorų teismo nuteistos moters sudeginimą.

P. S. Siūlau pasiskaityti kai kuriuos įdomesnius faktus apie mūsų universitetą 🙂 Kartais žmogui lengviau įsidėmėti atskirą, lengva forma pateiktą faktą, negu ilgą ir informatyvų tyrimą. Todėl, paįvairinimui, nusprendžiau rengti nedidukus faktų rinkinius, kuriuos sutinku rašydama vieną ar kitą straipsniuką 🙂 Tikiuosi, kad Jums bus įdomu 🙂

Pagarbiai, Valentina.

Ruošdama šį pranešimą naudojau:

Architektūros paminklai, VIII, Vilniaus universiteto pastatų ansamblio restauravimas, „Mokslas“, Vilnius, 1984.

Bulotaitė N. Vilnius University, Baltos lankos, Vilnius, 2007.

Butkevičienė B. Vilniaus universiteto biblioteka, Baltos lankos, Vilnius, 1998.

Paknys M. Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 m.: namai, gyventojai, svečiai, VDA leidykla, Vilnius, 2006, p. 96 -172.

Raganų teismai Lietuvoje. Lietuvos teisės paminklai II, „Mintis“, Vilnius, 1987, p. 334 – 335.

Vilniaus universiteto istorija 1579 – 1994, Valstybinis leidybos centras, Vilnius, 1994.

Komentarų nėra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.