Sveiki,

Šį kartą nusprendžiau parašyti apie mūsų Universiteto rektoriaus regalijas.

 Vilniaus universiteto regalijos – skeptras, rektoriaus žiedas ir togos – buvo naudojamos iškilmingomis progomis: ginant doktoratus, priimant Universitete karalius, per valstybines ir bažnytines šventes. Savo reikšme ir svarba regalijos prilygo karališkosioms. Vilniaus universiteto skeptras – tai yra universiteto garbės, valdžios ir autonomijos simbolis.

Štai kaip minimos Universiteto rektoriaus regalijos dabartinio mūsų rektoriaus akademiko B. Juodkos 2003 m. sausio 10 d. inauguracijoje: „Šalia (prof. J. Kazlausko nešamos – V. K) vėliavos – du studentai, už jų prof. B. Stundžios rankose nešamas VU Statutas, o prof. Z. Butkaus – Didysis VU antspaudas. Paskui juos nešamos regalijos – toga, pelerina, grandinė, kepurė, futliaras su rektoriaus priesaika“ (žr. nuorodą). Regalijos yra VU Mokslo muziejaus nuosavybė. 2002 m. jos buvo demonstruojamos net du kartus: Vilniaus universiteto bibliotekoje surengtoje VU regalijų parodoje ir Torunės universiteto bibliotekoje. 2004 – 2005 m. jos pasirodė Vilniaus universiteto kalendoriuje.

Seniausias skeptro atvaizdas žinomas iš Vilniaus universiteto rektoriaus P. Skargos portreto, piešto XVII a. nežinomo tapytojo. Jį geriausiai aprašė medicinos – chirurgijos ir akademijos bibliotekininkas Adamas Benediktas Jocheris, matęs jį Medicinos chirurgijos akademijos ižde prieš pat jos uždarymą. Tai yra vienintelis išlikęs tikslus skeptro aprašymas.

Jis buvo renesansinio stiliaus, kaip ir daugelis Europos universitetų skeptrų, lietas iš sidabro, kai kurios detalės – papuošimo ornamentiniai lapai ir sujungimo vietos – paauksuotos. Skeptrą sudarė vienuolika dalių, suvertų ant geležinio virbo. Jo viršūnėje vaizduojama universiteto herbo figūra – Vytis su Jėzuitų ordino ženklų (Kristaus monograma) skydelyje.

XIX a. viduryje skeptrą reprodukavo Jonas Kazimieras Vilčinskis „Vilniaus archeologijos muziejaus“ albume.

 Uždarius Vilniaus universitetą XIX a., skeptras kartu su kitomis vertybėmis buvo išvežtas į Rusiją. Manoma, kad skeptras atsidūrė Ermitaže, Sankt – Peterburge, o antspaudai – Valstybiniame istorijos muziejuje Maskvoje. Taip Lietuvą buvo siekta atriboti nuo intelektualinio gyvenimo, kuris Europoje, pirmiausia, siejamas su Universitetinės bendruomenės ir savivaldos buvimu.

  

Žinoma, kad 1919 m. medinę trijų dalių skeptro kopiją pagal profesoriaus Ferdinando Ruščico projektą padarė meistras Daugialavičius. Ji buvo skirta Vilniaus Stepono Batoro universitetui ir išliko iki mūsų dienų.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę po Pirmojo pasaulinio karo buvo bandoma susigrąžinti iš Rusijos skeptrą, Lietuvos Metriką ir kitas kultūrines vertybes. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Sovietinės Rusijos taikos sutartį tam atsirado galimybė. Tačiau sutartyje buvo įrašyta pastaba, kad Rusija atiduoda kultūrines vertybes, jeigu jos, atitekdamos kitai valstybei, nedaro skriaudos pačiai Rusijai. Po ilgų svarstymų, skeptras vis dėlto grąžintas nebuvo.

Anot Z. Butkaus, VU Istorijos fakulteto dekano, yra nepaneigiamų įrodymų Rusijos archyvuose (diplomatinių susirašinėjimų) iš kurių matyti, jog minėtas skeptras yra tikrai Ermitaže. 1926 m. Sovietų valdžia savo pasiuntiniui Lietuvoje pranešė, kad skeptras vis dėlto yra rastas, bet tai turėjo likti paslaptyje. Tais pačiais metais Rusijoje buvo sudaryta ekspertų komisija, kuri nustatė, kad skeptras yra didelė vertybė, vienintelis toks eksponatas Rusijos kolekcijoje.

1979 m., artėjant Vilniaus universiteto 400 įkūrimo metų jubiliejui, taip pat buvo susirūpinta rektoriaus skeptro grąžinimu. Tačiau sovietmečiu senojo universiteto regalijos bei insignijos tebuvo tik „viduramžių reliktas“, kurį geriau užmiršti.

2004 m. Universitetas šventė 425 metų sukaktį, todėl buvo nuspręsta jubiliejaus iškilmėms pagaminti senojo skeptro kopiją. Gamybos konkursą laimėjo UAB „Metalo forma“. Skeptro gamyba buvo sunki užduotis. Reikėjo išstudijuoti turimą medžiagą, kad kopija maksimaliai atitiktų realybę. A. Jocherio nupieštas skeptras nebuvo labai tikslus, kadangi autorius nebuvo piešėjas. Viena jo pavaizduota detalė buvo apversta.

Renkant medžiagą, muziejaus vedėjas V. Gricius pasiūlė pagaminti ir rektoriaus žiedą, kuris nutapytas ir P. Skargos portrete. Žiede – lauro lapai ir herbas, antspaudo stilistika, mėlyna ir auksinės spalvos.

V. Putino prezidentavimo metu, buvo tikimasi, kad jeigu įvyktų oficialus Rusijos prezidento vizitas į Lietuvą, skeptras galėtų būti grąžintas, kaip geros valios ženklas. Tačiau, V. Putino kadencijos laikotarpis pasibaigė, o vizitas taip ir neįvyko…

Istorija parodys, ar Vilniaus universiteto rektoriaus regalijoms bus lemta sugrįžti namo.

Pagarbiai,

Valentina

Rašydama straipsnį naudojau:

Straipsnis apie B. Juodkos inauguraciją – http://www.vilnensis.vu.lt/archyvas/nr-25/titul.htm

Straipsnis apie Lietuvos ir Rusijos susirašinėjimą dėl Vilniaus universiteto skeptro –

 http://www.lrytas.lt/?id=11539124151151586784&view=4

http://www.lrytas.lt/-11539124151151586784-p2-istorija-susira%C5%A1in%C4%97jimas-su-rusija-d%C4%971-vilniaus-universiteto-rektoriaus-skeptro-nutr%C5%ABko.htm

http://www.metalpforma.lt/site.php?contentID=8&langID=1&

http://www.lms.lt/ML/200416/20041601.htm

 

Komentarai
  1. llena parašė:

    labai įdomu.

  2. Ada parašė:

    kažin ar Rusija parodys gerą valią, sunku tuo bepatikėt.

  3. walentina parašė:

    Visada reikai tikėti, kad diplomatija gali padaryti stebūklą 🙂 Juk noretume atgauti ne tik rektoriaus regalijas. Būtų nuostabu jeigu Rusija bent jau pripažintų jį turinti ir leistu mūsų tyrinėtojams laisvai tyrinėti kitus pasisavintus dokumentus, pvz., Metriką…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.