Prezidentūros rūmai

2008 m. rugsėjo 18 d. Veronika paskelbė kategorijose: VIETOS, VILNIUS

 

Sveiki,

Šį kartą nusprendžiau parašyti apie Prezidentūros rūmus. Kadangi tai yra artimiausias Universitetui architektūrinis ansamblis, manau, bus visai naudinga sužinoti jo istoriją. Juk būna įvairių situacijų, kuriose šios žinios gali pasitarnaut (pavyzdžiui, kada vedamos ekskursijos garbiems universiteto svečiams, gali kilti klausimų apie šį ansamblį). Nors administratorė Veronika jau rašė apie dabartinę prezidentūrą, tačiau nusprendžiau papildyti šią informaciją.

Geriausiai rūmų istorija aprašoma prezidentūros tinklapyje (žr. nuoroda straipsnio apačioje). Pasiremdama šia informacija ir kai kuriais architektūros tyrimais pabandysiu pristatyti ne tik rūmų istoriją, bet ir architektūrinį pastato sprendimą.

Archeologiniai tyrimai rūmų kieme parodė, kad ankstyviausi radiniai šioje teritorijoje yra bronzos ir ankstyvojo geležies amžių.

Pačių rūmų istorijos pradžia siejama su 1387 m. vasario 17 d. Didžiojo kunigaikščio Jogailos rašytu dokumentu, kuriame įsteigtai Vilniaus vyskupijai dovanojamas sklypas esantis „prie Vilniaus miesto, prie Goštauto sodo“. Pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius Vasila čia pastatė rūmus, kuriuos vėliau kiti šeimininkai puošė, perstatinėjo, plėtė.

Paskutinis rūmuose gyvenęs vyskupas buvo I. Masalskis. Jo užsakymu kai kuriuos rūmų ansamblio rekonstravimo darbus atliko architektas L. Gucevičius. Kaip žinia, Vilniaus miestą dažna niokojo gaisrai. Vienas toks gaisras (1748 m. birželio 14 d.) sunaikino rūmuose saugomą vyskupo archyvą ir visus dokumentus apie vyskupo jurisdikcijos valdas.

Lietuvai atsidūrus Rusijos sudėtyje, Vyskupų rūmų ansamblis tapo laikina rusų imperatoriaus, kunigaikščių ir kitų didikų buveine. Galima tik paminėti, kad čia lankėsi ir trumpai gyveno caras Pavelas I, Stanislovas Augustas Poniatovskis, būsimas Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII, caras Aleksandras, imperatorius Napoleonas, generolas Kutuzovas.

Nuo XIX a. rūmai tapo ofcialia Rusijos generalgubernatoriaus buveine. 1824 – 1832 m. buvo vykdoma rūmų rekonstrukcija pagal Sankt Peterburgo dvaro architekto V. Stasovo parengtą projektą. Tokie jie ir išliko iki mūsų dienų.

Minima, kad dėl klaidingų architekto išmatavimų, rūmai įsirėžė į Vyskupų (dabartinę Universiteto) gatvę, dėl ko teko netgi nugriauti Universiteto korpusą ir alumnato trobesius (šį faktą radau „Lietuvos architektūros istorijoje“).

Dviaukščiai rūmai, administraciniai pastatai, parkas ir Konferencijų salė sudaro vientisą uždarą ansamblį.

Jis suplanuotas griežtai simetriškai išilginės ašies atžvilgiu: aikštės pusėje ją žymi centrinis rūmų rizalitas, kieme – kordegardijos (nuo pranc. corps de garde – pastatas, priklausantis rūmų ansambliui, stovintis prie svarbiausių vartų, sargybos būstinė) portikas. Dviaukščiai rūmai į Daukanto aikštę atgręžti šiaurės rytų fasadu. Tai – pagrindinis rūmų akcentas. Pagal projektą į rūmus įjungta dalis buvusių Vyskupų rūmų. Fasadai saikingai papuošti ampyriniais, plastiškai persipinančiais vainikais. Kiti ansamblio pastatai yra kuklesni. Kiek raiškesnė yra kordegardija su pabrėžtu centriniu portiku ir šoniniais lenktais korpusais, supančiais pagrindinio kiemo pusapskritę dalį.

 

Griežtą simetriją akcentuoja centrinis aštuonių dorėninio orderio kolonų portikas. Prie korpusų prijungtos kolonados ir puošnūs vartai.

Universiteto gatvės pastatai „iškrenta“ iš bendro ansamblio konteksto, nes buvo sujungti su anksčiau čia buvusiais namais, viename iš kurių 1582 m. buvo įsikūrusi Vilniaus diecezinė seminarija.

Pritaikant rūmus Prezidento rezidencijai, remtasi pagrindinėmis interjero koncepcijomis: patalpose, kur išliko dekoras arba informacija apie jį, nuspręsta atkurti istorinį interjerą, kitur – suprojektuoti iš naujo klasicizmo stiliumi.

Iš vidinio kiemo reprezentaciniais laiptais galima patekti į pagrindines patalpas ir aplankyti Žemėlapių, Delegacijų, Baltąją, Derybų, Mėlynąją, Žalią ir Posėdžių sales.

Be salių reikėtų išskirti Prezidento laukiamąjį, sekretorės kabinetą, Prezidento darbo kabinetą.

Štai tiek man pavyko surasti apie mūsų Prezidentūros rūmų ansamblį. Kaip visada, lauksiu Jūsų pastabų ir komentarų,

Su pagarba skaitytojams, Valentina.

Rašydama šį straipsnį naudojau:

Oficialų Prezidentūros tinklapį:

http://www.president.lt/institucija/rumai/istorija

http://www.president.lt/institucija/rumai/ekskursija

Straipsnį apie senosios Vilniaus diecezinės kunigų seminarijos istoriją:

http://www.seminarija.lt/index.php?id=15

Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio, išleista Mokslo ir enciklopedijų leidyklos, Vilnius, 1994 m.

Komentarų nėra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.