Vilniaus universiteto botanikos sodas

2008 m. rugsėjo 9 d. Veronika paskelbė kategorijose: VIETOS, VILNIAUS UNIVERSITETAS

Sveiki visi,

Šį kartą nusprendžiau papasakoti visiems apie Vilniaus universiteto botanikos sodą, jo istoriją ir perspektyvas. Toks pasirinkimas buvo neatsitiktinis. Kadangi dažnai tenka važiuoti pro Kairėnuose įsikūrusį botanikos sodą, kilo mintis pasidomėti jo gyvavimo vingiais. Kelis metus mačiau kaip sodas keitėsi, gražėjo ir tapo atviras plačiajai visuomenei. Jau kurį laiką savo draugams ir artimiesiems, besirengiantiems tuoktuvėms, siūlau važiuoti įsiamžinti Vilniaus universiteto botanikos sodo teritorijoje. Ir tai ne dėl to, kad esu universiteto darbuotoja ir palaikau mūsų mokslo įstaigos atvirumo koncepciją, o dėl to, kad iš visos širdies žaviuosi šios vietos grožiu ir ramybe.

Ar žinojote, kad per savo ilgą istoriją botanikos sodas net keturis kartus keitė savo buvimo vietą? Tikriausiai nei vienas mūsų net neįsivaizduoja, kad pirma sodas įsikūrė Senamiesčio kiemelyje (Pilies g. 22). 1781 m. šioje vietoje jį įkūrė iš Prancūzijos atvykęs botanikos prof. Žanas Emanuelis Žiliberas. Į Vilnių jis atvyko iš Gardino, kur dirbo keletą metų ir ten jau buvo įkūręs botanikos sodą.

 Atvykdamas į Lietuvą jis atsivežė nemažai augalų. Vilniaus universiteto botaniko sodas buvo vienas pirmųjų Europoje. Maždaug 300 kvadratinių metrų plote, mediniame šiltnamyje buvo auginami daugiau kaip 2000 rūšių augalai. Ž. E. Žiliberas daug nuveikė tyrinėdamas Lietuvos florą. Jo tyrimus vainikavo knygos „Lietuvos flora“ pasirodimas. Nuo 1784 m. Ž. E. Žilbero darbą tęsė žymus gamtininkas ir keliautojas, J. Kuko kelionės aplink pasaulį dalyvis – Johanas Georgas Adamas Forsteris. Jis pasirūpino ir žemės sklypo Sereikiškių parke pirkimu.

Sereikiškių parko laikotarpis prasideda 1799 m. Čia sodas buvo įsikūręs iki 1842 m.

Iš Pilies gatvės buvo atgabenta ir pasodinta apie 200 augalų, nemažai augalų atgabenta ir pasodinta iš aplinkinių miškų ir pievų, o 1801 m. daug sėklų gauta iš Prancūzijos, Lenkijos, nemažą dalį padovanojo kunigaikščiai Pliateriai. Augalų perkėlimui vadovavo Juzefas Jundzilas. Sumanaus tvarkymo dėka, botanikos sodas tapo gerai žinomas už Lietuvos ribų. Tačiau, kaip žinia, 1832 m. universitetas buvo uždarytas, o botanikos sodas atiteko Medicinos ir chirurgijos akademijai. 1841 m. botanikos sodas buvo perduotas generalgubernatoriaus žinion, kas reiškė jo likvidavimą. Augalai išgabenami į Kijevo ir Tartu universitetus arba parduodami. Introdukuotoji augalija po kurio laiko sunyko, sodas virto parku.

Atkūrus 1919 m. Vilniaus universitetą buvo paskubėta įsteigti ir botanikos sodą. Jis buvo įkurtas 2 ha plote Vingio parko vakarinėje dalyje.

Lukiškių teritorija miestui priklausė nuo 1441 m. Nuo XVI a. čia atsiranda ir Radvilų žemės, o dvaras pavadinamas Radvilų Lukiškėmis (1522 – 1593). Čia gyveno Mikalojus Radvila Juodasis, kurio įtakoje plito naujas tikėjimas – reformacija. Būtent šiame dvare buvo įkurta viena pirmųjų  Lietuvoje reformatų mokyklų. 1593 m. dalis Lukiškių buvo padovanota jėzuitams. Jėzuitų Lukiškės tapo intelektualiniu ir kultūriniu centru bei poilsio vieta (1593 – 1774). Uždarius Jėzuitų ordiną, rezidencija su žeme perduoti Vilniaus vyskupui J. I. Masalskiui, kiek vėliau – P. Zubovui, kol 1801 m. atiteko gubernatoriui L. Benigsenui. Ruošiantis karui su Prancūzija, čia tris mėnesius viešėjo caras Aleksandras I. Po karo dvarą perėmė valstybės iždas, kol 1919 m. Vingio ferma perduodama S. Batoro universiteto botanikos sodui steigti. Šiandien senuosius laikus primena mūro tvora, keli pastatai, alėja. 

1926 – 1930 m. atkurtame botanikos sode buvo pastatytos oranžerijos tropiniams ir subtropiniams augalams eksponuoti, įrengta nedidelė aukštapelkė, pradėti kaupti kalnų augalai.

Botanikos sodas labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, vėliau jį niokojo smarkūs Neries potvyniai. Gausėjant specialybių Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto kotedrose ir vystantis mokslui, botanikos sodo teritorija ir šiltnamiai nebepatenkino vis augančių poreikių, todėl imta dairytis naujo sklypo. Paskyrus nauja sklypą Kairėnų dvaravietėje, nuo 1974 m. Vingio parke liko Augalų sistematikos ir geografijos skyriai.

Ketvirtasis botanikos sodo persikėlimas vyko 1974 m., gavus 150 ha sklypą Kairėnuose, vietovėje su sena dvaraviete ir parku.

Istoriniuose šaltiniuose dvaras minimas nuo XVI a. Pirmaisiais ansamblio kūrėjais laikomi didikai Isakovskiai, valdę Kairėnus 1596 – 1689 m. Vėliau dvaras priklausė Sapiegoms (dvaras nuomojamas (pavyzdžiui, Trinitorių vienuoliams, kurie atliko barokinį parko perplanavimą) arba užstatomas; jame buvo garsus vienas seniausių Lietuvoje popieriaus fabrikas), o 1764 – 1870 m. dvarą valdė Lopacinskiai. Svarbus yra D. Marikonytės – Lopacinskienės indėlis į dvaravietės pertvarkymą. Ji pastatė naujus mūrinius ūkinius pastatus (išlikusius iki mūsų dienų), pertvarkė parką. Senasis popieriaus fabrikas gamino popierių su vandens ženklu Koirani, o malūnai aprūpino Vilniaus miestą kvietiniais miltais. Parkas tuomet garsėjo romantiškojo istorizmo bruožais, tvenkinių sistema, geoplastikos ir parkų meno elementais (vasaros teatro paviljonas, pavėsinė tvenkinio saloje, barokinė koplytėlė, fontano baseinėlis, gėlių kalnelis). 1870 m. sodybą nupirko J. Tiškevičius, 1899 m. – Stolypinai. Iš jų dvarą nupirko valstybė ir 1933 m. įsteigė psichoneurologinę ligoninę, veikusią iki 1974 m.

Iki mūsų dienų išliko dvaro kompleksas su paskutinio formavimo etapo (XIX a.) ūkiniai pastatais (arklidės, malūnas, svirnas, rąstinė, ūkvedžio ir arklininko namai, tvartai, kumetynas ir kluonas) ir angliško stiliaus parku su keturiolika tarpusavyje susietų tvenkinių, liepų alėja. Arklidė ir malūnas turi romantizmo, kiti ūkiniai pastatai – liaudies architektūros bruožų.

Dabar Vilniaus universiteto botanikos sodas yra didžiausias Lietuvoje (jo plotas 199 ha). Jame sukauptos gausiausios augalų kolekcijos, auginama apie 9000 rūšių ir veislių augalų, steigiamas Lietuvos dekoratyvinių augalų genetinių išteklių koordinacinis centras.

Švenčiant 225 – asias Vilniaus universiteto botanikos sodo metines, buvo išryškinta pagrindinė vystymo koncepcija ir strateginiai sodo tikslai: sukaupti kuo gausesnį augalų genofondą, vykdyti mokslinius tyrimus biologijos srityje įsijungiant į tarpinstitucines Lietuvos ir tarptautines programas bei siekti tapti ne tik jų vykdytoju, bet ir lyderiu. Siekiama išplėtoti Vilniaus universiteto botanikos sodo infrastruktūrą Kairėnuose, sukuriant modernų ir daugiafunkcinį (mokslo, studijų, švietimo, kultūros, rekreacijos bei turizmo) centrą, kuris taptų reprezentaciniu šalies botanikos sodu, tenkinančiu pačius įvairiausius visuomenės poreikius.

Nors lankytojams botanikos sodas Kairėnuose atsivėrė tik 2000 m., šiltuoju metų laiku čia vyksta tradiciniai renginiai: minima Biologinės įvairovės diena, rengiamos naktinės ekskursijos po sodą, žolynų seminarai, gėlių ir žemės meno parodos, lietuviškų vasaros ir rudens uogų dagustacijos ir panašiai.

Pabaigai, norėčiau pristatyti 2004 m. patvirtintą Vilniaus universiteto botanikos sodo raidos programą, kurioje atskleidžiamos šio nuostabaus Vilniaus krašto kampelio perspektyvos. Įgyvendinant raidos programą numatoma atkurti senojo Kairėnų dvaro parko struktūrą, sutvarkyti naujjo parko tvenkinius, įrengti naujas dekoratyvinių augalų ekspozicijas, įrengti japonišką sodą, pastatyti akvariumų patatą, sukurti zoologijos centrą ir žirgyno sporto bazę.

Lankytojų patogumui planuojama sukurti informacinę parko sistemą, senojo ir naujojo parkų prieigose įrengti poilsio vietas, vaikų žaidimų aikšteles, sutvarkyti žiedinį asfaltinį kelią, įrengti takus naujajame parke, miško parke esančius takus pritaikyti pėstiesiems ir dviratininkams bei atskiras juostas – žirgams, įrengti golfo laukus, numatyti teritoriją kempingui įrengti.

Labai tikiuosi, kad Jūs sudominau šiuo pasakojimu.  Apsilankykyte, manau, nepasigailėsite! 🙂

Pagarbiai, Valentina.

Rašydama šį straipsnį naudojau:

Vilniaus universiteto botanikos sodo istorija:

http://botanikos-sodas.vu.lt/lt/index.php?Istorija

 http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/parkai_botanikos_sodai/vilniaus_universiteteto_botanikos_sodas

 http://www.lms.lt/ML/200306/20030609.htm

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_universiteto_botanikos_sodas

http://www.turizmas.lt/index.php?page=imones&view=imone&id=2099363

Iš 225 botanikos sodo metinėms skirtų pranešimų:

http://www.vu.lt/lt/universitas_vilnensis/uv1677/792/

http://mokslasplius.lt/mokslo-naujienos/vilniaus-universiteto-botanikos-sodui-225-metai

Vilniaus universiteto botanikos sodo raidos programa: http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/101/?itemID=81624

Detalus sodo aprašymas:

http://www.road.lt/smaragdinis-perlas-vilniaus-8230

Ir dar kelios nuorodos:

http://www.vilnensis.vu.lt/archyvas/nr-35/sodas.html

http://www.agb.lt/dekoratyviniu_augalu_koord.htm

http://www.culture.lt/menas/?leid_id=3080&kas=spauda&st_id=8136

http://ct.svs.lt/7md/?kas=straipsnis&leid_id=705&st_id=6198

http://ic.lms.lt/ml/165/botanikos.htm

http://www.laikas.net/2007/188nr/11.pdf

http://www.culture.lt/7md/?leid_id=586&kas=straipsnis&st_id=2536

http://www.musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=18832

Komentarai
  1. nikas parašė:

    ar sis sodas yra sereikiskiu parkas? begalo reikia duomenu apie sereikiskiu parke augancius augalus! padekit

  2. walentina parašė:

    Taip, bent jau dalis jo. Dėl augalų tikrai nežinau. Apie senojo sodo augalus galėjo Frankai rašyti, bet nesu tikra. Reikėtų muziejuje pasiklausti tiklsliau…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.