Šv. Stanislovo Kostkos koplyčia, esanti Šv. Jonų bažnyčioje

2007 m. rugsėjo 20 d. Veronika paskelbė kategorijose: VILNIAUS UNIVERSITETAS

kostka-and-lwow.jpg 

 

   … „Šiaurinėje sienoje virš langų pavaizduotas stebuklingas, užtarus šv._Stanislovui Kostkai, Lvovo miesto išgelbėjimas nuo gaisro. Scenos viduryje – didoka aikštė, kurios gilumoje – didelio mūrinio namo juodai rudas siluetas, virš jo kyla juodų dūmų stulpas, į kurį dangumi skrenda juodas šv. Stanislovo Kostkos ištiestomis į priekį rankomis siluetas. Aikštėje – kelios bėgančių žmonių figūros. Dešiniajame paveikslo krašte, perspektyvoje į gilumą, išsirikiavusi eilė daugiaaukščių namų, virš kurių stogų – kelios neproporcingai didelės žmonių figūros. Kairiajame paveikslo šone baigia degti namas, kurio gegnių ir grebėstų liekanos skęsta liepsnoje. Prieš namo griuvėsius ant luito plokštės sėdi pusnuogis vyras, o greta jo neaiški figūra brandspoito čiurkšle gesina gaisrą…“ [V. Drėma. Vilniaus šv. Jono bažnyčia, 63].

Po freska užrašas lotynų kalba: „S.Stanislaus Leopolim ab incendio liberat“ (Šv. Stanislovas Kostka Lvovą išgelbėja nuo gaisro).

Kitas šios koplyčios pavadinimas – Švč. Mergelės Paguodos, susijęs su čia iš kitos bažnyčios perkeltu paveikslu. „Vilniaus Augustinų, arba Marijos Paguodos bažnyčia  (Beatissimae Virginis Mariae de Consolatione) Savičiaus gatvėje buvo uždaryta 1848 m.  spalio 7 d., o galutinai – 1854 m. lapkričio 19 d., kada beveik visą meninę altorių įrangą perėmė Šv. Jono bažnyčia: atkelti trys pagrindiniai jos altoriai su visu liturginiu inventoriumi įrengti buvusioje Šv. Stanislovo Kostkos, arba vadinamojoje šiltojoje, koplyčioje. Į didįjį altorių įkeltas Marijos Paguodos paveikslas bei Augustinų bažnyčios dešiniajame altoriuje buvęs medinis auksuotas tabernakulis su pelikano atvaizdu. Marija paveiksle atvaizduota pusės figūros. Madonos suknelę dengė turtingai gėlėmis ornamentuota sidabro skarda, svėrusi 24 grivenas (4591 g.). Aplink Marijos galvą – auksuoti spinduliai. Paveikslas buvo pritvirtintas prie didelės medžio lentos (276 × 172 cm), apmuštos ryškia mėlyna gelumbe. Paveikslo rėmai drožinėti ir auksuoti rokailiniais motyvais. Altorinį Marijos paguodos paveikslą kaip užuolaida dengė Jono Rustemo tapytas Šv. Jono Kantijaus paveikslas. Nuo šiol iki 1948 m. ši koplyčia buvo vadinama Marijos Paguodos vardu“ [204]. Vl. Drėma taip pat vardina patikimus šaltinius, liudijančius, kad 1968 m. perimtas ir dabar koplyčioje esantis paveikslas nėra originalus, tai tėra savotiškas pakaitalas.

Komentarų nėra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.