Viešėdamas Vilniuje 1998 metų rugsėjo 4 d. Norvegijos karalius Haraldas V  atidengė šiam žmogui paminklinę lentą. Ją galime pamatyti Jonų bažnyčioje, netoli nuo paminklo Adomui Mickevičiui.

Pateiksiu pranešimą apie Norvegijos karaliaus apsilankymą Vilniuje:

Rugsėjo 4 d. Vilniaus universitete lankėsi Norvegijos karalius Haraldas V su karaliene Sonja: Norvegijos karalius su karaliene, lydimas Lietuvos Prezidento V.Adamkaus ir jo žmonos Almos, pėsčiomis iš “Stiklių” restorano, kuriame pietavo, atėjo į Vilniaus universitetą. Aukštus svečius pasitiko universiteto rektorius R.Pavilionis ir prorektorius B.Juodka. Jie karališkosioms didenybėms aprodė universitetą, papasakojo jo istoriją. Karališkoji šeima universiteto bibliotekai padovanojo Snoro Sturlessono karališkųjų sagų rinkinį, o Skandinavistikos katedrai – 13 tomų šiuo metu leidžiamos Norvegijos enciklopedijos (bus ir daugiau tomų) bei du tomus norvegų literatūros istorijos. Keletą minučių aukšti svečiai kalbėjosi su studentais, kurie jau ketvirtus metus studijuoja norvegų kalbą. Karalius pareiškė, kad universitetui dovanoja karališkąją stipendiją – 50 tūkst. Norvegijos kronų (26 tūkst. Lt), kad kuris nors universiteto mokslininkas skandinavistas galėtų stažuotis Norvegijoje.“

http://ic.lms.lt/ml/173/karalius.htm

 

Kas buvo Nielssønas, kokie jo nuopelnai Lietuvai ir Norvegijai? Šį bei tą apie jį pavyko surasti tinkle. Pateikiu savo darytą vertimą-santrauką, iš karto atsiprašydama už jos kokybę.

Reformacijos laikotarpiu neramu buvo ir Skandinavijoje, – Danijoje ir Norvegijoje, tuo metu buvusioms viena valstybe. Viena reikšmingų to laiko figūrų buvo jėzuitas Laurentius Nicolai Norvegus, siekęs atversti Norvegiją į katalikybę. Jis gimė Tønsberg mieste 1538 metais, tikrasis  jo vardas buvo Lauritz Nielsson. Mokėsi Oslo miesto mokykloje. Vėliau tęsė studijas Kopenhagoje ir Belgijoje, kur studijavo Liuveno miesto katalikiškame universitete. Ten jis ir apsisprendė tapti jėzuitu. Jau Liuvene mieste Laurentius pasižymėjo kaip geras pedagogas ir talentingas polemikas, polemizavęs raštu ir žodžiu. 1576 – 1580 m. buvo su misija Švedijoje, kur stengėsi atversti į katalikybę kuo daugiau skandinavų jaunuomenės. 1576 m. Laurentius pradėjo vadovauti kunigų mokyklai prie Stokholmo. Tuo  pačiu jis gavo galimybę veikti karališką šeimą, buvo jų dvasininkas. Karalius Jonas III Vaza buvo laisvamanis, bet jis nenorėjo aštrinti santykius su Vatikanu. Tuo tarpu kilusi iš Lenkijos karalienė Kotryna Jogailaitė, Žygimanto Augusto sesuo, karštai palaikė pamokslininką. Jos sūnus kronprincas Zigmantas Vaza atsivertė ir tapo karštu kataliku. Laurentijaus priešininkai praminė jį „Kloster-lasse“ (anglų kalba Cloister-Larry, larry – statybinis skiedinys, cloister – vienuolynas). Kai 1583 m. mirė karalienė Kotryna, o vietoje kronprinco į valdžia atėjo protestantas jo dėdė Karolis (Karolis IX), aišku, katalikų šalininkų pozicijos susilpnėjo. Laurentius turėjo išvykti (tikriausiai dėl religijos ir pažiūrų). Žinoma, kad Nielssonas lankėsi Danijoje 1606 m., o šiaip dėstė įvairiose jėzuitų mokymo įstaigose Vidurio Europoje – Olomouce, Prahoje, Braunsberge, Rygoje, Vilniuje, Vienoje ir Grace. 1604 išleista Laurentius Nikolai Norvegus parašyta knyga Confessio Christiania De Via Domini, kuri po metų jau buvo išversta į danų kalbą Den Christelige Bekiendelse om Herrens veig. Tai buvo kovinga poleminė knyga, ginanti katalikybę.

 

(parengta pagal http://www.dagogtid.no/arkiv/1998/44/000F8721-70E903AC.html, http://www.nbbs.no/index.php?option=com_content&task=view&id=27&Itemid=30). 

 

Knygą apie Lauritz Nielssona, norvegą jėzuitą parašė Oskar Garstein: “Klosterlasse : stormfuglen som ville gjenerobre Norden for katolisismen”. Šią knygą turime VUB, saugykloje (1 egzempliorius, norvegų kalba).  Taip pat yra tokia knyga –  Laurentius Nicolai Norvegus: jego życie i związki z Polską. Jacek Maciej Krawczyk ; oprac. graf. Adrianna Irena Nowak. Grodzisk Mazowiecki : 2000. 31 s., 21 cm. http://mak.bn.org.pl/cgi-bin/makwww.exe?BM=23&IM=05&WI=NICOLAIbNORVEGUS&NU=01&MA1=rozwi%F1

Jėzuitų enciklopedijoje (“Encyklopedia wiedzy o jezuitach”, Krakow, 1996 – turime tokią, pavyzdžiui, Rankraščių skyriuje) informacija apie šį žmogų pateikiama ties straipsniu “Nicolai (Norvegus)”.

 

Kol kas tiek,

Veronika

Komentarų nėra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.