Vietos, apie kurias žinome dar ne viską

2007 m. birželio 18 d. Veronika paskelbė kategorijose: VIETOS

 muses1.jpg

Čia bus bandoma aprašyti tas vietas, kurias mes lyg ir žinome, bet gal nepažįstame iš tikrųjų. Kaip buvo naudojamas Observatorijos bokštelis? Kodėl šalia V. Mykolaičio-Putino Filologijos fakulteto vestibiulyje Gibavičius pavaizdavo gyvatę ir paukštį? Atsakymus į tokius ir panašius klausimus bandysime pateikti čia.

Komentarai
  1. odeta parašė:

    Jei gerai supratau, trūksta informacijos apie R. Gibavičiaus freskas. Galbūt kai kuriuos atsakymus rasite apačioje:).

    Sgrafitas (itališkai sgraffito – išraižytas): 1. Sienų tapybos technika. Siena dengiama keliais (dažniausiai 2 – 3) skirtingos spalvos tinko sluoksniais, po to viršutinis sluoksnis dalimis nupjaunamas aštriu instrumentu. Atidengiant apatinį tinką kuriama kelių spalvų ornamentinė, kartais figūrinė kompozicija. Nuo viduramžių taip puošiamas pastatų eksterjeras ir interjeras. Ypač plėtotas XV – XVI a. Italijoje. XX a. Lietuvoje sgrafitą sukūrė Rimtautas Gibavičius, Nijolė Vilutytė ir kiti.
    Pirmasis R. Gibavičiaus sienų tapybos kūrinys – grafitas „Devynios mūzos“ (1969).
    Dailininkas suskaido vestibiulio sienų plokštumas į lygius stačiakampius, kuriuose įkomponuoja mūzas, mitologines menų ir mokslų globėjas, su jų atributais. Kiekvienoje iš trijų vestibiulio sienų pavaizduota po tris mūzas, o koridoriaus pradžioje – visų mūzų motina – titanidė Mnemozinė. Šalia kiekvienos figūros graikiški užrašai skelbia mūzos vardą ir veiklos sferą.Linijinio piešinio maniera ir užrašai, klasikinis baltos, juodos ir raudonos spalvų derinys asocijuojasi su graikų vazų tapyba. Net bordiūro ornamentas kiek primena meandrą, dažnai vartotą graikų keramikoje.
    „Devynios mūzos“ simbolizuoja klasikinę filologiją ir yra savotiška antikinės mitologijos pamoka. Kiekvienas, įžengęs į šį vestibiulį, pasijunta kilniame meno ir mokslo pasaulyje.
    Apie dešimt metų R. Gibavičius kūrė dar vieną sgrafitą Universiteto filologijos fakultetui. Tai istoriniai įžymiųjų Lietuvos rašytojų, dailininkų, kultūros veikėjų portretai. Šis grafitas koloritu ir kompozicija primena „Devynias mūzas“, bet daug kuo ir skiriasi nuo jų. Kaip ir ten, visos 15-a vaizduojamų figūrų architektoniškai atribotos viena nuo kitos. Tačiau, kitaip nei mūzas įrėminusios griežtos tiesios juostos, čia kiekvieną istorinį portretą gaubia piešta architektūrinių elementų konstrukcija.
    Kitaip, negu viena į kitą panašios, mažai individualizuotos mūzos, istoriniai portretai pavaizduoti portretiškai, tam tikromis jų asmenybę ir veiklą apibūdinančiomis aplinkybėmis, įvairiomis pozomis ir atitinkamo laikmečio kostiumais. Tiesa, ir čia dailininkas pasitelkė alegorinius atributus. Mūzų atributai žinomi ir privalomi (pvz., tragedijos mūza Melpomenė vaizduojama su tragiška kauke, o komedijos mūza Talija – su komiška ir pan.), tuo tarpu istoriniuose portretuose tuos atributus dailininkui teko pačiam sugalvoti. Jis apskritai buvo rafinuotas alegorinės kalbos žinovas. Antai, lotyniškai rašęs baroko epochos dainius Motiejus Sarbievijus nupieštais su tai epochai būdingais putais, vienas iš jų laiko poezijos simbolį – lyrą ir auksinį laurų vainiką, kuriuo poetas, kaip Petrarka ir Dantė, buvo vainikuotas Romoje.
    Adomo Mickevičiaus, glaudžiai susijusio su Lietuva ir Vilniumi, portrete romantizuota judesio ekspresija atskleidžia jo laikmečio ir kūrybos dvasia. Prie poeto kojų parkritusio jaunuolio figūra simbolizuoja nuslopintus liaudies sukilimus. Verbų puokštė primena savitą Vilniaus krašto koloritą.
    Knyga ir žvakė Simono Daukanto rankose – alegoriniai švietėjiškos jo veiklos įvaizdžiai, o nulaužtas ąžuolas su ataugusia atžala – atgimstančios tautinės savimonės simbolis. Šalia Simono Stanevičiaus pavaizduoti jo pasakėčios „Arklys ir meška“ – heraldinės Aukštaitijos ir Žemaitijos figūros.
    Ant atskiros sienos rikiuojasi trys senųjų VU meno katedrų profesoriai – tapytojai Pranciškus Smuglevičius, Jonas Rustemas ir architektas Laurynas Stuoka – Gucevičius.
    Portretų galeriją užbaigia stambiausi XX. a lietuvių kultūros ir literatūros šulai – Balys Sruoga, Vincas Krėvė ir Vincas Mykolaitis – Putinas. Šalia B. Sruogos pavaizduotas povas simbolizuoja jo vaisingą teatrinę veiklą. O paukštis ir gyvatė prie Putino kojų metaforiškai išreiškia svarbiausias jo kūrybos prieštaras: viršūnes ir gelmes, „palaimos šviesią valandą“ ir „juodą neviltį“.
    Be alegorinių atributų, istoriniuose portretuose svarbų vaidmenį vaidina užrašai. Tai ne tik po kiekvienu atvaizdu įrašyti vardai ir pavardės, bet ir visoje kompozicijoje laisvu ritmu nupiešti lakštai su citatomis iš vaizduojamųjų asmenų veikalų. Čia rasi ne tik lietuviškus, bet ir lotyniškus, lenkiškus įrašus, poezijos eilutes ir antikines sentencijas.
    Istoriniai portretai – svarbiausias paskutinio Gibavičiaus kūrybos tarpsnio kūrinys, pareikalavęs iš jo didžiulių fizinių ir dvasinių jėgų. Tai dailininko gulbės giesmė. Baigdamas sgrafitą, jis jau nepagydomai sirgo.
    Filosofiškai skamba lotyniška sentencija „Ex nihilo nihil fit“ (iš nieko niekas neatsiranda), įrašyta sgrafito portretų galerijos pabaigoje, kur praeities sienų tapytojų pavyzdžiu Gibavičius pavaizdavo ir patį save šalia autografo ir 1990 m. – sgrafito baigimo datos. Greta autoportreto – šv. Kazimiero bažnyčios bokštas, virš kurio „skrenda gandrelis, lyg jo valioje būtų patempti visą lietuvių istoriją, poeziją, prozą, architektūrą, tapybą…“. Iš visų šių šaltinių ir dar muzikos Gibavičius tikrai sėmėsi įkvėpimo.
    1994 m. rudenį, jau po Gibavičiaus mirties, pažymint VU 415-ąsias metines, visuomenei buvo iškilmingai pristatytas istorinių portretų ciklas. Menės kampe prie dailininko autoportreto pleveno žvakės liepsnelė. VU rektorius R. Pavilionis savo prakalboje pavadino menę lietuvių panteonu, atskleidžiančiu mūsų dvasios istoriją nuo Sarbievijaus iki Rimtauto…
    Pabaigai tiktų dar pacituoti Hipokrato žodžius, dailininko ranka įrašytus virš įėjimo į portretų menę: „Ars longa, vita brevis“.

  2. gidas parašė:

    Odeta, ačiū labai už išsamią informaciją!

    Veronika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.